riestukas

riestùkas sm. (2) 1. Rgv pagalys, kuriuo sukamas velenas, riečiant audeklą, lapė. 2. toks juostų raštas: Juostų raštų įvairumą rodo ir jų pavadinimai: kriputės, vąšeliai, grėblučiai arba riestukai, šieškelės, dimučiai rš. 3. BTŽ bot. vienastypis žiedynas, kuris šakojasi vienoje plokštumoje ir kurio šakelės išsidėsčiusios toje pat pusėje (drepanidium): Nusvirę žiedai susikrovę į žiedyną riestuką sp. Riestukas – ežeininių, facelijų, bulvių, šilokų žiedynas, kurio viršūnė riečiasi žemyn rš. 4. ms.: Riestas riestukas geležiniais dantukais girelę paklojo, visus medžius nuklojo (pjautuvas) LTR(Vlk).